Konkurencingas Žaidimas: Steamroller 2016 Spring

Nors ir paskutinis Steamroller'is vyko beveik prieš pusmetį, jaučiasi lyg aš jame lošiau gal prieš mėnesiuką. Kadangi praeitą kartą sugebėjau visiems stebuklingai pakrauti malkų ir išsiplėšti pirmą vietą, pagalvojau patingėsiu ir dubliavau savo armijos kompozicijas. Patogus bei pažystamas žaidimo stilius man padėjo, nes dieną pradėjau ganėtinai kreivai ir buvo sunku susikaupti.

Turnyro šurmulys.

Pirma kova - Cryx vs. Circle of Orboros

Pirmojoje kovoje kaip priešininką gavau Vytą ir jo druidų pajėgas. Jeigu esate matę mūsų kovas per paskutinius 5 ar kiek metų, turėtumėte žinoti musu asmeninę tarpusavio istorija. Turint tai omenį, į kovą ėjau ganėtinai ramiai, pasitikėdamas savimi ir tikėdamas, jog istorija toliau kartosis ir ši kova per daug nekliudys kovai į TOP 3.

Bet kaip liaudis sako - neperšokęs nesakyk 'op'! Mano armija, kuriai vadovavo ličas Venetraksas, buvo arba lėtoka, arba nelabai kertanti per šarvus jei nevyksta puolimas (charge). Taip pat turėjau du sunkiuosius konstruktus kurių pagrindinė užduotis buvo šaudyti į priešininko žvėris ir traukti juos artyn. Kaip ir reikėjo tikėtis saldžioje ironijos pasakoje, Vyto varlokas silpnino mano šaudymo pajėgumą, o taip pat sugebėjo dar labiau sulėtinti mano pajėgas ir dar visus atstumti toliau nuo saves.

Iš esmės antro ėjimo nelabai ir turėjau. Beveik visa mano armija buvo suluošinta, padariau labai minimalią žalos dozę druidų pajėgoms. Žinoma, pasijaučiau ganėtinai drąsus, juk žaidžiu su tankiškuoju Venetraksu, todėl atsistojau tokioje vietoje, kurioje priešininkas galėtų nesunkiai prisiartinti. Iš esmės, kadangi pats užsiblokavau sau praėjimus su savo pėstininkais, sugalvojau pažvejoti ir naudoti savo karmagį kaip masalą. Juk 23 šarvų taškai nėra kažkas labai lengvai pramušama.

Per Vyto ėjimą viskas ėjosi kaip numatyta. Venetraksas buvo traukiamas į druidų frontą. Tik dabar man dašilo - Pirmykštis Laukinis Vilkas (Primal Feral Warpwolf). Kaip prieš mirtį žmonės mato gyvenimą bėgantį prieš akis, aš prisiminiau vieną naktį, kai su Vytu stovėjau prie jo namų laiptinės durų ir pasakojau jam, kokią žvėrišką žalą gali padaryti šita kombinacija. Ta kombinacija, kuria tiek laiko skatinau Vytui naudoti, pagaliau buvo naudojama man prieš akis, norint nudobti mano karmabį.

Karma.

Sunkusis žvėris vilkas šoko ant mano ličo ir pradėjo jį draskyti. Matematika buvo paprasta - išmesti 6 arba daugiau pataikymui, o žalos skirtumas buvo -4 nuo išmestos sumos. Nors ir kombinacija stipri, Venetraksas atlaikė gerą šusnį atakų. Mintyse jau susitaikiau su pralaimėjimu. Likus 2 gyvybėms, Vytas padarė pirmą nepataikymą. Jam liko viena atako. Ją jis pataikė. Žalai iškrito dvigubas 2. Paskutinė ataka nepadarė jokios žalos. Jeigu skeletai mokėtų šypsotis, šiuo metu Venetraksas butu su didžiausiu šypsniu.

Mano ėjimas ir reikia išmesti iš galvos mintis apie pralaimėjimą. Šiek  tiek pajudinau kelis savo Bane'us, norėdamas sumažinti vilko šarvus ir aktyvavau Venetraksą. Didžiausia Vyto problema dabar buvo ta, jog norėdamas ištraukti mano karmagį taip arti, jis privalėjo prisiartinti pavojingai arti su savo varloku. Dabar tarp ličo ir aukštojo druido stovėjo tik sunkusis vilkas. Kriksų karmagis nesunkiai susitvarkė su žvėrimi ir iš jo padarė kebabą (panaudoti 3 fokuso - gauti 4). Atėjo laikas ir Vyto varlokui. Po kelių gerai įtaikytų smūgių, oro magija besilaidantis druidas krito.

Paskutiniai vaizdai.

 Turiu pripažinti - man labai pasisekė. Statistišku vidurkiu Venetraksas neturėjo likti stovintis. Ir apskritai, Vytas tiesiai šviesiai mane apžaidinėjo šioje kovoje. Buvau nesusikaupęs ir neatsargus, mano kariai pastoviai lindo vienas kitam po kojom ir mano pusėje buvo visiška betvarkė. Bet yra kaip yra ir keliauju į antrą kovą.

Antra kova - Cryx vs. Khador

Antroje kovoje susitikau su Maruku kuris atkeliavo iš Kauno. Šiai kovai pasiėmiau labai piktą trečiojo Asfiksijaus armiją. Ji susidarė iš krūvos Bane'ų (ant kojų ir ant arklių) ir didžiojo Mirties Jack'o. Šioje kompozicijoje buvo mažiau modelių, dėl to nebeturėjau problemos dėl saviblokavimo, bei buvau jau prasižaidęs, dėl to galva dirbo patenkinamu greičiu.

Dar vienas pliusas kurį turėjau - mano armija buvo žymiai greitesnę ir manevringesnė nei Maruko Kadoras. Iš esmės viskas šioje kovoje buvo palanku man, o ne priešininkui. Scenarijus reikalavo būti centrinėje zonoje, o Kadoro pajėgos susikoncentravo į ankštą praėjimui vietą. Antro ėjimo pradžioje sugrūdaų savo raitelius Marukui į gerklę ir jo pajėgoms, bent ėjimui, nebuvo šansų manevruoti. Iš kairiojo flango Mirties Jack'as griovė snaiperių pozicijas ir kūrė dar daugiau spaudimo Marukui.

Žinoma, raitėliai ilgai neliko stovėti tokioje patogioje pozicijoje. Po vieno ėjimo iš būrio liko tik vienas paklydėlis, kuris nulėkė į kitą flango pusę tvarkytis su keliais miškiniais. Vienas iš likusių miškinių taip pat įbėgo į centrinę zoną ir sugebėjo konkuruoti su mano armija taip neleisdamas gauti man taškų.

Ilgai tai netruko. Antroji banga buvo paruošta puolimui. Po raitėlių pasipylė krūva pėstininkų Bane'ų. Jie gerokai apskaldė Kadoro sunkiausiąjį konstruktą - Begemotą. Tuo tarpu Mirties Jack'as kovėsi su naujais priešininkais, keleta sunkiųjų pėstininkų kurie desperatiškai bandė sustabdyti baisiąja mašiną. Čia pasirodė ganėtinai nemaža mano klaida, nes gavęs dvi sielas turėjau jas iškarto naudoti konstrukto taisymui, bet apie tai visai pamiršau. Taip pat sunaikinau Maruko specialųjį objektą ir už viską gavau 3 scenarijaus taškus per šį ėjimą. Dar 2 ir pergalė mano.

Sunkūs reikalai Kadoro fronte.

Begemotas atrodo geriau negu jaučiasi.

Sekančiu ėjimu Kadoras bergždžiai stengėsi prasimušti pro Kriksų pėstininkus, bet jokių aiškių vaisių iš to negauta. Maruko karmagis, Vladimiras pats pasirengę nukauti Mirties Jack'ą ir puolė į kova. Šioje vietoje man būtų padėjęs pasitaisymas iš sielų. Sunkusis konstruktas buvo įveiktas po kelių gerai įtaikytų smūgių. Paskutinės sunkiųjų pėstininkų pajėgos lėkė į lauko centra konkuruoti scenarijaus zonos.

Deja, tai nebuvo gana. Pikti skeletai įstatė savo kirvius Kadoro nacionalistams giliai per šarvus ir tuo pasibaigė visas zonos konkuravimas. Sumaitojęs begemotą pabaigiau ėjimą ir surinkau 2 likusius taškus, taip iškovodamas pergalę.

Taktinis pranašumas laimėjo.

Ši kova ėjosi daug sklandžiau nei pirma, gal dėl to, jog mano armijos kompozicija leido man patogiai apžaisti lėtąją Maruko armiją. Na, kas be ko, kova laimėta, laikas trečiai kovai.

Trečia kova - Cryx vs. Minions

Šiame turnyre taip pat lankėsi braliukas iš Latvijos. Hellbase į turnyrą atsinešė krūvą krokodilų ir burį varlių-plėšikų. Asmeniškai ne kartą esu kovęsis prieš žvynuočius ir galiu pasakyti, Venetraksui daug problemų jie niekada nesukeldavo (neskaitant etvėjo kai su 3 kauliukais neišmetu 6 ar daugiau :') ). Bet, apie varliagyvius esu tik skaitęs bei girdėjęs ir žinojau tik, kad jie yra labai geri.

Kova prasidėjo ganėtinai standartiškai - visi bėgo į priekį. Norėdamas išsaugoti Satikses, paverčiau jas vaiduokliais vienam ėjimui ir tikėjausi, kad jų per daug neišmirs, nes iš esmės jos buvo vienintelis būdas patogiai atsikratyti varlių. Venetraksas atsistojo ant kalno, kad gautų papildomos gynybos taškų ir galėtų būti dar geresnis tankas. Kas įvyko po mano ėjimo jūs nepatikėsite...

Barnabas, krokodilų varlokas atsistojo į priekį, siekdamas mano karmagį savo kontrolės zonoje ir panaudojo savo feat'ą, kuris paguldė beveik visą mano armiją ant nugaros. Kas čia darosi, antra kova kai Venetrakso visa armija kenčia nuo įkyrių efektų. Bet tai ne viskas, varliagyviai pajudėjo į priekį ir įsitaisė patogiai tarp gulinčiu, pereinamų, Satiksių. Venetraksas pasigavo alyvos bombą ir keletą degančių iečių. Pagal matematiką, aš vis dar turėjau šansų išgyventi. Žalai buvo metami trys kauliukai ir nuo  sumos atimama 10. Trijų kauliukų vidurkis yra 11. Su 18'a gyvybių, Venetraksas ganėtinai laisvai turėtų išgyventi 8 šūvius. 

Na, žinant kaip man pasisekė pirmoje kovoje kurioje Venetraksas turėjo būti sudraskytas, visiškai teisinga, jog Venetraksas buvo sušaudytas varlių, nors matematika buvo jo pusėje. Kova pasibaigė man net nepradėjus antro ėjimo. Net nespėjau padaryti fotografijų. GG.

Bet šis turnyras nėra visiškai apie mane. Kol vyko šios kreivos šleivos kovos, vienas iš perspektyviausių naujokų  taip pat skynėsi kelią į TOP 3. Dominykas ir jo pikčiurnos elfai ne tik gerai laikėsi prieš Hellbase krokodilų pajėgas, bet ir sugebėjo sutramdyti ir įveikti mūsų veterano Batmos trolius. Deja, dėl kreivo žaidėjų skaičiaus, jis turėjo praleisti antrąją kovą, bet dėl to jam buvo užskaitytas laimėjimas.

Dominykas kaunasi prieš žvynuočius.

Dominykas užėmė antrą vietą turnyre, peršokdamas mano trečiąją. Pilnai užsitarnauta vieta. Tuo tarpu aš nesijaučiu visiškai vertas trečiosios. Visą diena buvau pasimetęs ir dariau siaubingas klaidas su vienu iš mano mėgstamiausių karmagių, kuris turėtų man būti vienas iš intuityviausių.

Tikiuosi pabaigęs kolegiją atsigausiu, nes praktikos ir kitų darbų svoris pasijautę turnyro metu. Taip pat tikiuosi, jog nekrisiu dar žemiau kai reikės išmokti naująsias WM/H taisykles, kurios pasirodo vos už dviejų mėnesių.

Trečiosios vietos prizas keliavo iškart ant turnyrinio švarko.